Emigrantai nesiskundžia, bet skuba aplankyti artimuosius

Danguolei ir Juozui Šinkūnams korona pažėrė daugiau darbo
Skirtinguose pasaulio kampeliuose gyvenantys emigrantai biržiečiai pasakoja, kaip jie išgyveno pandemiją. Stebėdami Lietuvos situaciją vieni giria, kaip puikiai šalis susitvarkė, kiti baisisi griežtomis priemonėmis. Kalbinti pašnekovai nesiskundžia: kol kas daugeliui pavyko išlaikyti darbus. Vieni lieka užsienio valstybėse, o kiti skuba grįžti į Lietuvą aplankyti artimųjų, kol padėtis nepasikeitė.

Dovilė Ruplėnaitė, emigrantė Kanadoje:

1

-Kanadoje tik prieš kelias savaites įvedė privalomą kaukių dėvėjimą viešose vietose vidaus patalpose. Kaukių prekyba dabar – naujas verslas, jų galima nusipirkti kokių nori ir bet kur. Bet pas mus orai dabar labai karšti, tad paplūdimiai kaip skruzdėlynai, visi apie koroną tarsi pamiršę. Karantinas lyg ir yra, bet lengvos stadijos: reikia laikytis atstumų ir dėvėti kaukes. Šiuo metu Torontas, kuriame gyvenu, yra antroje stadijoje ir labai neskuba pereiti trečia, kada jau restoranams leidžiama priimti klientus viduje. Baisu nebuvo, tik labai gaila atšauktų kelionių, bet ką padarysi... Labai daug bankrutuojančių įmonių, net pakankamai gerai žinomų. Kavinėse, restoranuose, baruose veikia tik lauko staliukai.

Kanada apskritai nepasiduoda spaudimams atidaryti sienas, net su Amerika. Darbai sustojo kovo viduryje ir iki kol bus paskelbta lengvesnė, trečia stadija, abejoju, ar kažkas pasikeis. Kita vertus, oras čia puikus leisti laiką gamtoje, prie ežero. Svajojame apie keliones, bet artimiausiu metu nieko neplanuojame, nes dauguma avialinijų pilnu pajėgumu nedirba. Gyvenu labai gražioje šalyje, tad niekur toli važiuoti ir nereikia. Nebuvus namie trejus metus, buvau grįžusi sausio mėnesį, kaip tik prieš pandemiją. Gerai, kad spėjau išvažiuoti, nes bučiau įstrigusi ilgam... Namų per daug nepasiilgstu, nes gamta čia man primena Lietuvą: ežerai, parkai, upeliai... Smagu, kad Lietuva ilgai nelaukė ir paskelbė karantiną, kol dar buvo įmanoma viską sukontroliuoti.

Mindaugas Bankauskas, emigrantas Švedijoje:

1

-Šiuo metu Švedijoje situacija gera, net nesijaučia, kad virusas dar yra, žmonės gyvena laisvai. Karantinas šalyje nebuvo paskelbtas: dirbo prekybos centrai, kavinės, darbai nebuvo nutraukti. Todėl nemanau, kad Švedijos ekonomikos lygis nukrito taip, kaip kitose šalyse. Kadangi dirbau, dėl ateities labai nepergyvenau, kaip tik galvojau, kad dėl visų apribojimų ir paskelbto karantino, nenorėčiau tuo metu būti Lietuvoje. Kai jau buvo leista, grįžau atostogų namo, o po to kibau į darbus, kaip įprastai. Į Lietuvą atostogų vėl planuoju sugrįžti šį rudenį, žinoma, jeigu nebus paskelbtas karantinas ir privaloma saviizoliacija.

Justina Gradinskienė, emigrantė Nyderlanduose:

1

-Situacija kol kas normali: naujų saugumo reikalavimų ar suvaržymų nėra. Svarbiausias reikalavimas Nyderlanduose – laikytis atstumo, vengti susibūrimų. Stengiamės saugotis: nesibūriuojame, plauname, dezinfekuojame rankas.

Šalyje paskelbtas karantinas asmeniškai mūsų nepalietė, nes dirbame maisto pramonėje, tad darbai nenutrūko. Tik buvo baisu, kad nesusirgtumėme, nes įmonėje, kurioje dirbame, žmonių daug, tad atstumo laikytis labai sudėtinga. Sparčiai augant susirgusių skaičiui Olandijoje, minčių grįžti į Lietuvą nebuvo – bijojome, kad neparvežtume viruso namo. Kai viskas aprimo, atsidarė kavinės, barai, bet tik su išankstine rezervacija, o tada vėl šoktelėjo susirgusiųjų skaičius. Bet viskas pamažu grįžta į savo vėžias. Pas gydytojus lankytis galima, jeigu nejaučiame jokių viruso simptomų. Apsauginės kaukės viešoje vietoje neprivalomos, išskyrus viešąjį transportą. Lietuva su virusu susitvarkė greitai ir gerai, bet buvo keista, kad tokia maža ir ne pati turtingiausia šalis, nebijodama ekonomikos nuosmūkio, karantino metu išdrįso uždaryti daugelį įmonių. Netrukus atostogausiu, bet čia. Nors ir labai norėčiau sugrįžti į Lietuvą, manau, kad geriausia šiais metais likti namuose.

Tautvydas Petkevičius, emigrantas Jungtinėje Karalystėje:

1

-Šalyje situacija yra skirtinga, priklauso nuo regiono. Tik nuo praeitos savaitės buvo įvestas reikalavimas dėl apsauginių veido kaukių dėvėjimo prekybos centruose, anksčiau to nebuvo. Bet žmonės nesisaugo: į mažesnes parduotuves ar kitas viešas įstaigas eina kaip įprasta. Žinoma yra žmonių, kurie sąžiningai laikosi visų reikalavimų, kai kurie – net visai dėl to pamišę. Mieste, kuriame gyvename, didžiųjų gatvių šaligatviai sužymėti: vienu galima eiti tik į vieną pusę, o kitu šaligatviu – į kitą, tad jei eisi priešinga kryptimi, incidentų su tais, kurie labai saugosi, neišvengsi.

Kurie viruso bijo, tie ir saugosi, o kurie juo netiki, reikalavimų nepaiso ir niekas už tai jų nebaudžia. Karantino metu su žmona nedirbome kelis mėnesius ir tik neseniai vėl grįžome į darbus. Vaikai taip pat nėjo į mokyklą, bet nuotolinio mokymo kaip Lietuvoje nebuvo, tad nežinia, kokius būdus valdžia sugalvos, kad šie pasivytų kursą. Praeitą savaitę su šeima automobiliu grįžome į Lietuvą atostogų. Planavome kelionę kiek vėliau, tačiau situacija dėl privalomos saviizoliacijos grįžus iš kai kurių šalių greitai pasikeitė, tad atostogas pasiankstinome, kad nereikėtų tų dviejų savaičių praleisti namie. Anksčiau grįždavome lėktuvu, bet dabar skrydžių bilietai yra labai pabrangę: penkių asmenų šeimai vien už bilietus tenka sumokėti tūkstantį eurų – gaila.

Toma Plepytė, emigrantė Norvegijoje:

-Šiuo metu Norvegijoje pandemijos nesijaučia. Norvegijos valdžia nevertė žmonių nešioti kaukių nuo pat pandemijos pradžios. Nepasakyčiau, kad žmonės šiuo metu saugosi, gyvenimas verda kaip ir anksčiau, dauguma šiuo metu atostogauja. Karantino metu buvo laikinai uždaryta daugelis įmonių, kai kurios nedirba iki šiol. Mano darbovietė, dėl per didelių darbuotojų susibūrimų, ketina vėl pradėti veiklą tik kitais metais. Pirmąją karantino savaitę buvo baisu, maniau, kad liksime be maisto, nes žmonės jį pirko nežmoniškas kiekiais. Jokių minčių grįžti namo nebuvo, nes Norvegijoje žmonės nejuto tokio spaudimo iš valdžios ir nekėlė tokios panikos kaip Lietuvoje, kur policijos pareigūnai baudė žmones, nedėvinčius kaukių, net buvo baisu stebėti žinias... Nedirbu nuo kovo mėnesio, tačiau Norvegija savo žmonėms padeda: skyrė paramą laikinai netekusiems darbo, to grįžusi į Lietuvą tikrai nebūčiau gavusi. Karantino metu ir dabar laisvai galima patekti pas daktarus be jokių koronos testų, žinoma, jeigu nejauti viruso simptomų. Šalis atsigauna, dauguma įmonių vėl atsidaro, darbovietės pradeda dirbti pilnu tempu. Naujų sugriežtinimų nėra, kaip tik buvo paskelbtas Švedijos regionų sąrašas, iš kurių jau bus galima atvykti į Norvegiją ir nebus privaloma saviizoliuotis. Artimiausiu metu grįžti atostogų į Lietuvą ar vykti į kitą šalį neketiname, su šeima liksime čia. O jei dėl pandemijos situacija pasaulyje pagerės, norėtume į namus grįžti žiemą, per didžiąsias šventes.

Danguolė ir Juozas Šinkūnai, emigrantai Vokietijoje:

1

-Vokietijoje pandemijos nejaučiame. Ten, kur gyvename, nebuvo griežtų apribojimų, jų nėra ir dabar. Kadangi dirbame gėlynuose, darbų tuo laikotarpiu tik padaugėjo: žmonės, daugiau laiko praleido namuose, tad daug dėmesio skyrė aplinkos tvarkymui, jos gražinimui. Mūsų darbe daug žmonių, tačiau niekas per daug nesisaugo, nepanikuoja, kaip kitur. Apsauginių kaukių dėvėjimas čia nėra privalomas, išskyrus einant į parduotuves, bet ir ten ne visi jas dėvi. Taip griežtai, kaip Lietuvoje Vokietijoje nebuvo, bent jau mūsų mažame miestelyje. Planavome grįžti namo balandžio mėnesį, bet viskas susijaukė, privaloma saviizoliacija atbaidė, nes atostogaujame tik kelias savaites ir jei jas visas tektų praleistų namie, koks tikslas grįžti? Šiuo metu esame Lietuvoje, bet tik kelioms savaitėms, spėjome parvykti kol dar grįžtantiems iš Lenkijos saviizoliacija nebuvo privaloma. Paprastai keldavomės su keltu į Klaipėdą, bet dabar to nedarėme, nes bilietai brangūs.