(detali)
imestamp]" border="0" alt="" />
imestamp]" border="0" alt="" />

Orai Biržuose

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Vabalninko kraštas

Žurnalistas ir rašytojas iš Vabalninko

2017 m. liepos 11 d.
Algirdas BUTKEVIČIUS

Kraš­to žmo­nės

Laiš­kas iš Va­šing­to­no

1991 me­tų gruo­džio mė­ne­sį į „Bir­žie­čių žo­džio“ re­dak­ci­ją at­ke­lia­vo laiš­kas iš Va­šing­to­no. Jį at­siun­tė žur­na­lis­tas ir ra­šy­to­jas Vla­das Bū­tė­nas-Ra­mo­jus. Laiš­ke jis ra­šė: „Per sa­vo bi­čiu­lį poe­tą L. Žit­ke­vi­čių su­ži­no­jau Jū­sų re­da­guo­ja­mo laik­raš­čio ad­re­są ir į Jus krei­piuo­si to­kiu rei­ka­lu. Maž­daug prieš pus­me­tį kaž­ku­ria­me Lie­tu­vos laik­raš­ty­je ma­čiau ži­nią, jog vie­nas iš Bir­žuo­se lei­džia­mų laik­raš­čių pra­šo to kraš­to žmo­nes at­siųs­ti sa­vo pri­si­mi­ni­mų. Tad ir aš, gi­męs 1923 me­tais Va­bal­nin­ke, drįs­tu pa­siū­ly­ti per­spaus­din­ti ma­no 1956 me­tais Chi­ca­go­je iš­leis­tos ka­ro nuo­ty­kių kny­gos „Lenk­ty­nės su šė­to­nu“ I da­lies kai ku­riuos epi­zo­dus, ar­ba, jei pa­tiks, vi­są čia siun­čia­mą pir­mą da­lį. Po to dar se­ka trys da­lys: Lat­vi­ja, Vo­kie­ti­ja ir ka­ro pa­bai­ga Da­ni­jo­je“.

1992 me­tų sau­sio 29 die­nos „Bir­žie­čių žo­džio“ nu­me­ry­je bu­vo iš­spaus­din­ta Vla­do Ra­mo­jaus kny­gos iš­trau­ka „Že­mės ant gy­vo­jo kars­to“ ir pa­teik­ta ži­nių apie au­to­rių.

Bend­ra­vi­mas

Ši­taip pra­si­dė­jo gra­žus bend­ra­vi­mas laiš­kais. Li­ko ne tik tu­ri­nin­gi ir nuo­šir­dūs jo laiš­kai, bet ir laik­raš­čio pus­la­piuo­se iš­spaus­din­ti Vla­do Bū­tė­no at­siųs­ti pri­si­mi­ni­mai apie ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos švie­ti­mo mi­nist­rą, vals­ty­bės kont­ro­lie­rių ir Sei­mo pir­mi­nin­ką Kons­tan­ti­ną Ša­ke­nį, va­bal­nin­kie­tį ra­šy­to­ją ir poe­tą Aloy­zą Ba­ro­ną, poe­to Ju­liaus Ja­no­nio se­se­rį Emi­li­ją Rai­lie­nę, bir­žė­nų klu­bo veik­lą Či­ka­go­je.

Jo dė­ka „Bir­žie­čių žo­dy­je“ bu­vo iš­spaus­din­tas kraš­tie­čio ku­ni­go Jo­no Pet­rė­no at­mi­ni­mui skir­tas Leo­nar­do Žit­ke­vi­čiaus straips­nis „Gul­bi­nų kai­mo gul­bi­nas“, Jo­no Pet­rė­no ra­ši­nys „Ber­nar­do Braz­džio­nio bal­to­sios die­nos“, Aloy­zo Ba­ro­no pri­si­mi­ni­mai apie gar­saus poe­to, dra­ma­tur­go, li­te­ra­tū­ros kri­ti­ko Ba­lio Sruo­gos bro­lį dak­ta­rą Ka­zi­mie­rą Sruo­gą.

Be­veik į kiek­vie­ną laiš­ką Vla­das Bū­tė­nas įdė­da­vo sa­vo ra­ši­nio ko­pi­ją, su ku­ria no­rė­jo su­pa­žin­din­ti gim­to­jo kraš­to žmo­nes. Siųs­da­mas at­si­mi­ni­mus apie 1980 me­tais mi­ru­sį Aloy­zą Ba­ro­ną, ra­šė, kad at­si­mi­ni­mai „gal tiks atei­ty­je ku­ria nors pro­ga. Ge­riau te­gu sto­vi pas Jus kad ir ar­chy­ve, kur žy­miai sau­giau, ne­gu pas ma­ne. Nes ma­no kar­tai pa­si­trau­kus iš gy­vų­jų tar­po, mū­sų vai­kai var­gu ar jais be­si­do­mės“.

No­rė­jo pa­ma­ty­ti Va­bal­nin­ką

Ki­ta­me laiš­ke ra­šė, kad jam la­bai no­rė­tų prieš mir­tį dar pa­ma­ty­ti Va­bal­nin­ką. Nors ten nie­ko ne­li­kę. Se­suo Ire­na gy­ve­nan­ti Kau­ne. Į pa­grin­di­nį na­mą (dar ir ant­ras, žy­miai pra­stes­nis na­mas, sto­vė­jo so­do ga­le) 1944 me­tų lie­pos 22 die­ną pa­tai­kiu­si iš lėk­tu­vo mes­ta bom­ba ir pu­sę jo su­grio­vu­si. Už so­do tę­sė­si maž­daug hek­ta­ras pie­vos ir di­de­lis dar­žas bul­vėms. To­kia bu­vo jo tė­viš­kė. Jos vie­to­je da­bar sto­vi Va­bal­nin­ko že­mės ūkio mo­kyk­los pa­sta­tai.

Čia 1923 me­tų gruo­džio 2 die­ną pa­što tar­nau­to­jo šei­mo­je gi­mė Vla­das Bū­tė­nas. Mo­kė­si Va­bal­nin­ko pra­džios mo­kyk­lo­je, vė­liau bai­gė Pa­ne­vė­žio ber­niu­kų gim­na­zi­ją. Va­sa­ros ato­sto­gas pra­leis­da­vo Va­bal­nin­ke. 1941–1944 me­tais čia ir gy­ve­no. Iš Va­bal­nin­ko 1944 me­tų lie­pos 22 die­ną pra­si­dė­jo jo ke­lio­nė į Va­ka­rus. Vė­liau Vla­das apie ją pa­pa­sa­kos kny­go­je „Lenk­ty­nės su šė­to­nu“. Kny­gą pa­si­ra­šė Ra­mo­jaus sla­py­var­džiu, kad ne­pa­kenk­tų oku­puo­to­je Lie­tu­vo­je li­ku­siems sa­vo ar­ti­mie­siems.

1945 me­tų rug­sė­jo pra­džio­je Vla­das Bū­tė­nas pa­te­ko į lie­tu­vių pa­bė­gė­lių sto­vyk­lą Flends­bur­ge. Lan­kė kal­bi­nin­ko Pet­ro Bū­tė­no suor­ga­ni­zuo­tus aš­tuo­nių mė­ne­sių pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jų kur­sus, pra­dė­jo ra­šy­ti ei­lė­raš­čius ir pri­si­mi­ni­mus apie pa­sku­ti­nės die­nas Bir­žų kraš­te. Sa­vo kū­ry­bą spaus­di­no sto­vyk­lo­je leis­ta­me kul­tū­ros žur­na­le „Žings­niai“, žur­na­lis­to And­riaus Vait­kaus iš­leis­ta­me stam­bia­me Flends­bur­go sto­vyk­los met­raš­ty­je „Die­nos be Tė­vy­nės“. Dirb­da­mas mo­ky­to­ju See­dor­fo, Sta­bės ir De­dels­dor­fo sto­vyk­lų pra­džios mo­kyk­lo­se V. Bū­tė­nas gau­sio­je lie­tu­vių pa­bė­gė­lių spau­do­je spaus­di­no sa­vo ei­lė­raš­čius ir ko­res­pon­den­ci­jas. Vė­liau pir­muo­sius sa­vo kū­ri­nius Vla­das lai­kė sen­ti­men­ta­liais ir silp­nais.

Ame­ri­ko­je

1949 me­tų rugp­jū­čio mė­ne­sį, pa­kvies­tas ži­no­mo Ame­ri­kos vei­kė­jo Juo­zo Lauč­kos, Vla­das Bū­tė­nas at­vy­ko į JAV ir ap­si­gy­ve­no ne­to­li Niu­jor­ko esan­čia­me ku­ror­ti­nia­me Great Ne­che mies­te­ly­je. „Čia, – pri­si­me­na V. Bū­tė­nas, – li­ki­mas lė­mė man mai­šy­tis tarp ži­no­mų plunks­nos ga­liū­nų (bu­vu­sio „Lie­tu­vos ai­do“ vyr. re­dak­to­riaus ir mo­nog­ra­fi­jų au­to­riaus Alek­sand­ro Mer­ke­lio, bu­vu­sio „Ka­rio“ re­dak­to­riaus ka­pi­to­no Si­mo Ur­bo­no, ke­tur­vė­ji­nin­ko J. Pet­rė­no-Ta­ru­lio, poe­to Juo­zo Tys­lia­vos ir ki­tų). Šis bend­ra­vi­mas su ra­šy­to­jais bu­vo lyg sa­vo­tiš­kas uni­ver­si­te­tas. Nuo ta­da pra­dė­jau bend­rau­ti Ame­ri­kos lie­tu­vių spau­do­je“.

Po pu­sant­rų me­tų va­bal­nin­kė­no bi­čiu­lio ir ky­lan­čio ra­šy­to­jo Aloy­zo Ba­ro­no kvie­čia­mas per­si­kė­lė į Či­ka­gą ir ap­si­gy­ve­no Ci­ce­ro prie­mies­ty­je. Čia iš­lei­do pir­mą (ir pa­sku­ti­nę) poe­zi­jos kny­gu­tę „Nuė­ję plo­tai“. Ją per­skai­tęs bū­si­ma­sis po­li­ti­nių moks­lų pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Var­dys pa­reiš­kė, kad iš Bū­tė­no poe­to ne­bus, gal išeis tik ne­blo­gas žur­na­lis­tas. Nuo to lai­ko V. Bū­tė­nas ei­lė­raš­čių ne­be­ra­šė, nors ar­ti­mai drau­ga­vo su poe­tu Al­gi­man­tu Mac­ku­mi, ge­rai pa­ži­no­jo kai­my­nys­tė­je gy­ve­nu­sią poe­tę Gra­ži­ną Tu­laus­kai­tę.

Žur­na­lis­ti­kos ba­ruo­se

Bend­ra­dar­biau­ti spau­do­je Bū­tė­ną pa­ska­ti­no Či­ka­go­je lei­džia­mo dien­raš­čio „Drau­gas“ su­reng­tas žur­na­lis­ti­kos se­mi­na­ras. Ke­le­tą mė­ne­sių va­ka­rais bu­vo skai­to­mos pa­skai­tos. Ga­vęs se­mi­na­ro bai­gi­mo dip­lo­mą, Vla­das Bū­tė­nas lais­va­lai­kiu (nuo 1950 iki 1960 me­tų jis dir­bo Hot­point šal­dy­tu­vų įmo­nė­je) ėmė vis dau­giau ra­šy­ti. Pir­ma­sis 1951 me­tais pa­ra­šy­ti apie sta­to­mą Pet­ro Vai­čiū­no vei­ka­lą „Nau­jie­ji žmo­nės“ jį pa­pra­šė ak­to­rius Sta­sys Pil­ka. Iki 1978 me­tų spa­lio mė­ne­sio, kuo­met Bū­tė­nas iš­vy­ko dirb­ti į Va­šing­to­ną, „Ame­ri­kos bal­so“ lie­tu­vių re­dak­ci­ją, jis pa­ra­šė šim­tus re­por­ta­žų, bu­vo 1956 me­tais Či­ka­go­je įvy­ku­sio pir­mo­sios JAV ir Ka­na­dos lie­tu­vių dai­nų šven­tės ko­mi­te­to na­riu spau­dos rei­ka­lams, ke­lio­li­ka me­tų in­for­ma­vo vi­suo­me­nę apie 1956 me­tais iš Či­ka­gos lie­tu­vių vy­rų cho­ro iš­si­vys­čiu­sios Lie­tu­vos ope­ros kas­me­ti­nius pa­sta­ty­mus.

1953 me­tų ba­lan­džio 11 die­ną įvy­ko Vla­do Bū­tė­no ir Da­lios Meš­kaus­kai­tės ves­tu­vės. Gi­mė sū­nūs Gin­tau­tas ir bū­si­ma­sis „Ant­ro­jo kai­mo“ teat­ro tru­pės ak­to­rius Eu­ge­ni­jus. „Esu dė­kin­gas žmo­nai, kad ji rū­pi­no­si vai­kų lie­tu­viš­ku auk­lė­ji­mu, šeš­ta­die­niais juos ve­žio­jo į li­tua­nis­ti­nes mo­kyk­las, į lie­tu­vių skau­tų suei­gas bei sto­vyk­las“, – ra­šė V. Bū­tė­nas.

1955 me­tais „Drau­go“ spaus­tu­vė iš­spaus­di­no Vla­do Bū­tė­no ka­ro nuo­ty­kių kny­gą „Lenk­ty­nės su šė­to­nu“. Ji bu­vo par­duo­ta per me­tus. V. Bū­tė­nas pri­si­me­na, kad kuk­lio­se kny­gos krikš­ty­no­se da­ly­va­vęs bend­ro žy­gio bi­čiu­lis Ma­rius Ka­ti­liš­kis po alaus stik­lo pa­reiš­kė, kad ir jis to­kią kny­gą pa­ra­šys. Sa­vo pa­ža­dą te­sė­jo. Tai bu­vo ro­ma­nas „Išė­ju­siems ne­grįž­ti“, iš­leis­tas ir Lie­tu­vo­je 1990 me­tais.

1959 me­tais Vla­das Bū­tė­nas bai­gė li­no­ti­pi­nin­kų mo­kyk­lą ir sep­ty­ne­rius me­tus dir­bo dien­raš­čio „Nau­jie­nos“, My­ko­lo Mor­kū­no ir dien­raš­čio „Drau­gas“ spaus­tu­vė­se. 1967 me­tais pra­dė­jo dirb­ti dien­raš­čių „Chi­ca­go Sun Ti­mes“ ir „Dai­ly News“ spaus­tu­vė­se, kur at­ly­gi­ni­mas bu­vo ke­le­tą kar­tų di­des­nis ne­gu lie­tu­viš­ko­se spaus­tu­vė­se, o ir dirb­ti rei­kė­jo trum­piau.

Ra­šė kny­gas

1960–1978 me­tais įvai­rios lei­dyk­los iš­lei­do ke­tu­rias V. Bū­tė­no kny­gas. Pa­si­nau­do­da­mas di­de­le Bro­niaus Kvik­lio bib­lio­te­ka, į ku­rią su­plauk­da­vo be­veik vi­sos kny­gos iš Lie­tu­vos, tarp jų ir iš se­ri­jos „Fak­tai kal­ti­na“, ten skel­bia­mą me­džia­gą sa­vaip in­terp­re­tuo­da­mas ir pri­dė­da­mas dar ir ki­tais ke­liais Va­ka­rus pa­sie­ku­sią me­džia­gą, pa­ra­šė, o1967 me­tais Lie­tu­vos kny­gų klu­bas iš­lei­do, vei­ka­lo „Kri­tu­sie­ji už lais­vę“ I to­mą. Po po­ros me­tų bu­vo iš­leis­tas ant­ras to­mas.

Vys­ku­po P. Briz­gio pa­pra­šy­tas, pa­ra­šė do­ku­men­ti­nę kny­gą „Da­bar­ties kan­ki­niai“. Jo­je ap­ra­šy­tos Lie­tu­vos ti­kin­čių­jų pa­tir­tos kan­čios oku­pa­ci­jo­je. Šią kny­gą V. Bū­tė­nas pa­si­ra­šė Ma­to Rai­šu­pio sla­py­var­džiu, nes Ra­mo­jaus sla­py­var­dį so­vie­ti­nis sau­gu­mas jau bu­vo iš­šif­ra­vęs. Vla­das bi­jo­jo, kad ši kny­ga dar la­biau ne­pa­kenk­tų tuo­met Že­mai­ti­jo­je te­be­gy­ve­nan­čiai jo ma­mai ir iš trem­ties Vor­ku­to­je grį­žu­siai vie­nin­te­lei se­se­riai Ire­nai.

„Pas­ku­ti­nis žur­na­lis­ti­nis už­da­vi­nys, – ra­šė V. Bū­tė­nas šio ra­ši­nio au­to­riui at­siųs­tuo­se sa­vo pri­si­mi­ni­muo­se, – bu­vo ga­na įdo­mus: 1972 ir 1973 me­tų va­sa­ro­mis su jė­zui­tu, da­bar ži­no­mu fo­to­me­ni­nin­ku Al­gi­man­tu Ke­ziu ir tau­to­sa­ki­nin­ke Ele­na Bra­dū­nai­te lan­kė­me se­ną­jį Ame­ri­kos lie­tu­vių imig­ran­tų tel­ki­nį – Pen­sil­va­ni­jos ang­lia­ka­sių Lie­tu­vą. Iš tų ke­lio­nių gi­mė 1977 me­tais Ame­ri­kos lie­tu­vių bib­lio­te­kos lei­dyk­los iš­leis­tas di­de­lio for­ma­to al­bu­mas su pla­čiais ma­no teks­tais apie da­bar­ties Pen­sil­va­ni­jos ang­lia­ka­sių Lie­tu­vą, su folk­lo­ris­tės E. Bra­dū­nai­tės ten su­rink­ta tau­to­sa­ka, ar­chy­vi­nė­mis nuo­trau­ko­mis“. Už šiuos žur­na­lis­ti­nius dar­bus Lie­tu­vių ka­ta­li­kų moks­lų aka­de­mi­jos su­da­ry­ta ver­tin­to­jų ko­mi­si­ja V. Bū­tė­nui pa­sky­rė 1000 do­le­rių žur­na­lis­ti­kos pre­mi­ją. Pre­mi­jos me­ce­na­tas bu­vo kun. pre­la­tas Juo­zas Pruns­kis. Vė­liau šią pre­mi­ją skir­da­vo Lie­tu­vių bend­ruo­me­nės Kul­tū­ros ta­ry­ba.

„Ame­ri­kos bal­so“ re­dak­ci­jo­je

1970 me­tais Vla­das Bū­tė­nas iš­vy­ko į Va­šing­to­ną dirb­ti „Ame­ri­kos bal­so“ lie­tu­vių re­dak­ci­jo­je. Lais­va­lai­kiu ap­ra­šė Ame­ri­ko­je sa­vo pra­leis­tų die­nų svar­bes­nius įspū­džius, juos pa­va­di­nęs „Die­nai rie­dant va­ka­rop“. Vie­ną šio rank­raš­čio ko­pi­ją (apie 120 pus­la­pių) jis nu­siun­tė Pa­ne­vė­žio J. Bal­či­ko­nio gim­na­zi­jos mu­zie­jui, o ki­tą – Kau­ne gy­ve­nu­siai se­se­riai, ku­rios pra­šęs, kad ji per­skai­čiu­si per­duo­tų M. Maž­vy­do bib­lio­te­kai. Nes, au­to­riaus ma­ny­mu, „tie nuo­ty­kiai tu­rė­tų Lie­tu­vos švie­suo­liams bū­ti įdo­mūs, nes gy­ve­ni­me te­ko su­si­dur­ti su vi­sa ei­le ra­šy­to­jų bei ki­tų kul­tū­ri­nin­kų“.

1989 me­tais V. Bū­tė­ną iš­ti­ko in­sul­tas. Jis pa­ken­kė kal­bai, to­dėl „Ame­ri­kos bal­so“ lai­do­se prie mik­ro­fo­no jau ne­bei­da­vo, tik ra­šy­da­vo ir ver­tė įvai­rius teks­tus.

Pas­ku­ti­nie­ji gy­ve­ni­mo me­tai

1992 me­tais išė­jęs į pen­si­ją V. Bu­tė­nas su­grį­žo į Či­ka­gą. Ra­šė „Drau­gui“. Ja­me tu­rė­jo nuo­la­ti­nę skil­tį „Ho­ri­zon­tai“. Laiš­kuo­se dė­ko­da­vo už at­siųs­tas įdo­mes­nių pub­li­ka­ci­jų iš­kar­pas. Džiau­gė­si ga­vęs poe­to Eu­ge­ni­jaus Ma­tu­ze­vi­čiaus „Bir­žie­čių žo­dy­je“ iš­spaus­din­tą pa­sa­ko­ji­mą apie poe­to Bro­niaus Kri­vic­ko žū­ties vie­tą. „Tą­ją nau­jie­ną, – ra­šė laiš­ke, – skelb­siu dien­raš­ty­je „Drau­gas“, kur vėl, pa­si­nau­do­da­mas jū­siš­ke spau­da, ypač „Trem­ti­niu“, ra­šau straips­nių cik­lą „Iš Lie­tu­vos par­ti­za­nų ko­vų lau­ko“. Jau yra at­spaus­din­ti pen­ki straips­niai. Apie Br. Kri­vic­ką ir Ju­li­jo­ną Bū­tė­ną, re­mian­tis „Tie­so­je“ pa­skelb­ta se­ri­ja, bus šeš­ta­sis straips­nis“.

Ar­tė­jo Vla­do Bū­tė­no sep­ty­nias­de­šimt­me­tis. „Ta­čiau ši su­kak­tis man nė­ra links­ma, – ra­šė laiš­ke. – Ge­gu­žės 4 die­ną tu­rė­jau pūs­lės ope­ra­ci­ją, ku­rios me­tu bu­vo išim­ta da­lis ten au­gan­čio aug­lio. Vė­les­ni pa­to­lo­gi­niai ty­ri­mai pa­ro­dė, kad ten esa­ma pik­ty­bi­nio vė­žio. (...) Tad gy­dy­to­jai ir nu­spren­dė lie­pos 2 die­ną da­ry­ti di­de­lę ope­ra­ci­ją, ku­ri už­truks apie 6 va­lan­das. (...) Tad su­pras­kit, ko­kia ga­li bū­ti ma­no sa­vi­jau­ta šio­mis die­no­mis. Ta­čiau pa­si­ti­kiu Die­vo glo­ba ir šio kraš­to me­di­ci­nos pa­jė­gu­mu“.

Va­bal­nin­kie­čiai ruo­šė­si pa­mi­nė­ti sa­vo kraš­tie­čio, ra­šy­to­jo ir poe­to 70-ąjį gim­ta­die­nį. De­ja, Vla­das Bū­tė­nas jo ne­be­su­lau­kė. Mi­rė iš­gy­ve­nęs tris mė­ne­sius po ope­ra­ci­jos 1993 me­tų lapk­ri­čio 7 die­ną. Iki gim­ta­die­nio bu­vo li­kę šiek tiek dau­giau ne­gu trys sa­vai­tės. Vla­do žmo­na Da­lia ra­šė, kad į am­ži­nuo­sius na­mus jį pa­ly­dė­jo ke­li šim­tai či­ka­gie­čių, nes jis bu­vo po­pu­lia­rus ir skai­ty­to­jų mė­gia­mas žur­na­lis­tas JAV ir Ka­na­do­je. Pa­lai­do­tas lapk­ri­čio 12 die­ną Či­ka­gos šv. Ka­zi­mie­ro lie­tu­vių ka­pi­nė­se.

Dienos populiariausi

Archeologų džiaugsmas – ūkinė duobė

2017 m. liepos 14 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas