(detali)
imestamp]" border="0" alt="" />
imestamp]" border="0" alt="" />

Orai Biržuose

Savaitės populiariausi

lankomiausikomentuojamiausi
Vabalninko kraštas

Lebeniškių kaimo paslaptys

2017 m. liepos 4 d.

Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos pa­kraš­ty­je tarp miš­kų stūk­san­tis Le­be­niš­kių kai­mas su sa­vo praei­ti­mi slen­ka į už­marš­tį. Vie­nin­te­lis gel­bė­to­jas – kraš­to mu­zie­jus. Mu­zie­jaus ve­dė­ja Vi­da Sku­jie­nė su sa­vo tal­ki­nin­kais ban­do pra­kal­bin­ti šio kai­mo is­to­ri­ją.

Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se 1585 m. mi­ni­mas Le­be­niš­kių vai­tys­tės cent­ras. Po ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro čia bu­vo įkur­ta Le­be­niš­kių apy­lin­kė (vei­kė iki 1954 m.) Le­be­niš­kiuo­se vei­kė pra­di­nė ir aš­tuon­me­tė mo­kyk­los. Kai­mo švie­suo­lė, bu­vu­si šios mo­kyk­los mo­ky­to­ja Bro­nė Balt­rė­nie­nė „Bir­žie­čių žo­džiui“ pa­sa­ko­ju­si apie veik­lų kai­mo jau­ni­mą. 1938 m. jau­nų­jų ūki­nin­kų ra­te­lis kai­mui do­va­no­jo me­di­nį kry­žių. Jis ry­mo iki šių die­nų. Ant­rą kry­žių 1991 m. Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo pro­ga kai­me pa­sta­tė Bro­nės Balt­rė­nie­nės vy­ras Vy­tau­tas.

Le­be­niš­kių kai­mo is­to­ri­jo­je nau­ją pus­la­pį at­ver­tė kai­mo nau­ja­ku­riai ru­sai. Apie 1860 m. iš Tam­bo­vo, Sa­ma­ros, Ja­ros­lav­lio sri­čių į Le­be­niš­kius bu­vo ati­trem­tos su sa­vo val­džia ne­su­ta­ru­sios, jos re­for­moms ne­pak­lus­nios ru­sų šei­mos. 1909 m. kai­me pa­sta­ty­ta Šv. Ni­kand­ro kan­ki­nio sta­čia­ti­kių cerk­vė.

Šian­dien gy­ven­to­jai skai­čiuo­ja­mi tik de­šim­ti­mis. Ka­dai­se jų bū­ta apie ke­lis šim­tus. Tuš­tė­jan­čio kai­mo gy­vas­tį pa­lai­ko Le­be­niš­kių kai­mo bend­ruo­me­nė. Bend­ruo­me­nė jau­na, puo­se­lė­ja šių die­nų tra­di­ci­jas. Kai­mo ru­sų ir lie­tu­vių pa­pro­čiai su­si­lie­jo. Kai­mo kas­die­ny­bė­je, šven­tė­se – jo­kių sla­viš­kų bruo­žų. Vie­nin­te­lis tų die­nų pro­tė­vių trem­ti­nių ru­sų pa­vel­do ai­das – kas­met lapk­ri­čio mė­ne­sį cerk­vė­je iš­kil­min­gai šven­čia­mi ti­tu­li­niai at­lai­dai. Įs­pū­din­ga li­tur­gi­ja. 40 kar­tų skam­ban­tis cerk­vės var­pas. Bir­žų kraš­to mu­zie­jaus „Sė­la“ Va­bal­nin­ko fi­lia­lo ve­dė­ja Vi­da Sku­jie­nė su­si­rū­pi­no au­ten­tiš­ko kai­mo is­to­ri­ja. Ji fik­suo­ja šių die­nų reikš­min­ges­nius įvy­kius. Fil­muo­tuo­se kad­ruo­se – iš­kil­mės Le­be­niš­kių cerk­vė­je, su­si­ti­ki­mas su sta­čia­ti­kių bend­ruo­me­nės ku­ni­gais, jau­ni­mu.

– Šių me­tų sau­sio mė­ne­sį iš­si­ruo­šiau į eks­pe­di­ci­ją po Le­be­niš­kius ir ap­lin­ki­nius kai­mus. Ke­lio­nė­je ma­ne ly­dė­jo Nar­vy­diš­kių kai­mo gy­ven­to­jai Gra­ži­na ir Al­fon­sas Sti­pi­nai. Jiems šios apy­lin­kės pa­žįs­ta­mos, – „Bir­žie­čių žo­džiui“ pa­sa­ko­jo Vi­da Sku­jie­nė.

Ji vi­lia­si: mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja pa­si­pil­dys eks­po­na­tais, pa­sa­ko­jan­čiais apie Le­be­niš­kių ru­sų bui­tį, tra­di­ci­jas. Le­be­niš­kių sta­čia­ti­kių pa­ra­pi­jos se­niū­nas Vla­di­mi­ras Ria­bo­vas ža­da tal­kin­ti.

Vi­da Sku­jie­nė ap­gai­les­ta­vo: prieš ke­le­rius me­tus į Le­be­niš­kių sta­čia­ti­kių ka­pi­nes kai­my­nai iš­ly­dė­jo šio kai­mo tre­čios kar­tos ru­sų pa­li­kuo­nę Nas­tią Pet­ro­vą. Nas­tia bu­vo vien­tur­tė. Trak­to­ri­nin­kė. Ir kai­mo met­raš­ti­nin­kė. Kruopš­čiai re­gist­ra­vo į są­siu­vi­nį gi­mi­mus, mir­tis, san­tuo­kas, net sky­ry­bas ir ki­tus reikš­min­gus kai­mo įvy­kius. Nas­tia tu­rė­jo pla­čia­juos­tį fo­toa­pa­ra­tą. Pa­ti mai­šė che­mi­ka­lus, ryš­ki­no nuo­trau­kas. Nas­tios nuo­trau­ko­se – dvi­kal­bio kai­mo kas­die­ny­bės bei šven­čių aki­mir­kos. Bet am­ži­ną atil­sį N. Pet­ro­vos vi­są gy­ve­ni­mą kruopš­čiai kaup­ti Le­be­niš­kių kai­mo is­to­ri­jos ar­chy­vai nu­si­mė­tė, į juos nie­kas neatk­rei­pė dė­me­sio.

Re­gi­na VAI­ČE­KO­NIE­NĖ

Vi­dos Sku­jie­nės nuo­tr.

EKS­PE­DI­CI­JA. Nar­vy­diš­kių kai­mo gy­ven­to­jai Gra­ži­na ir Al­fon­sas Sti­pi­nai lan­ko­si bu­vu­sio mo­kyk­los di­rek­to­riaus Žiž­ma­rio šei­mo­je. Tarp jų vi­du­ry­je sė­di ir sa­vo pri­si­mi­ni­mais da­li­ja­si Žiž­ma­rio mar­ti.

Dienos populiariausi

Archeologų džiaugsmas – ūkinė duobė

2017 m. liepos 14 d.
lankomiausias
daugiausiai komentuotas

Komentuoti

Vardas:  El.paštas:  Komentavo: 0
Liko raidžių: 1500
Įspėjame: www.skrastas.lt neatsako už komentatorių paskleistos informacijos turinį. Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus ir kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Redakcija pašalins šmeižiančius, žmogaus garbę ir orumą žeminančius ir Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius komentarus. Įstatymų numatyta tvarka, komentatorių identifikaciniai duomenys bus perduoti teisėtvarkos institucijoms.

Prašome informuoti redakcija apie netinkamą komentarą ar pastebėtas klaidas